Facebook
Paskambink ir suformuok
užklausą telefonu:
+370 677 53993

Kaip miško reforma paveiks privačius miškus?

Valstybinių miškų ūkio reforma sukėlė daugybę diskusijų. Ir nors joje privatūs miškai lieka pamiršti ar nustumiami ne antrą, o penktą ar šeštą planą, visgi ne vienam miško savininkui kyla klausimų, kaip ši reforma palies privačius miškus?

Trumpa situacija:

Miškų urėdijos pertvarkos planas numato, kad vietoj Generalinės urėdijos ir 42 rajonuose esančių urėdijų bus įsteigta 25 skyrius turinti viena valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuriai pradėjus veikti valstybinių miškų turtas bus naudojamas efektyviau. Prie šios įmonės ketinama prijungti ir Miškotvarkos institutą, kuriame dabar dirba 96 žmonės, o ateityje jų liks perpus mažiau. Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos, jose dirba apie 4 tūkst. miškininkų.

Privačių miškų reforma nepalies tiesiogiai

Kol kas miškų savininkai kitaip nei valstybinėse teritorijose dirbantys miškininkai, gali miegoti ramiai – reforma privačių miškų neliečia. Visgi ekspertai ir privačių miškų savininkų atstovai pastebi, kad į bendrą situaciją žiūrima gana siaurai. Pasak Lietuvos miškų savininkų asociacijos vadovo Algio Gaižučio interviu „Valstiečių laikraščiui“, privatūs ir valstybiniai miškai yra glaudžiai susiję. Valstybiniai miškai ir miškininkai turėtų dirbti stabiliai, nes tik esant išsivysčiusiai pramonei, mokiai ir konkurencingai aplinkai, puikiai dirbs ir privatūs miškai. Šiuo metų medienos pramonės vystymasis nėra maksimaliai išnaudojamas ir skatinamas, o užsienio investuotojai sukelia didelę konkurenciją miškininkystės verslu užsiimantiems verslininkams. Miškus vis dažiau įsigyja užsieniečiai, todėl tai neskatina šalies ekonomikos. Visgi pritariama, kad užsienio investuotoja brangiai perka miškus, ir jais rūpinasi netgi geriau, nei daugelis smulkiųjų Lietuvos verslininkų.

Smulkūs ūkiai

Privačių miškų savininkai nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė politikams įvedus 5 proc. dydžio papildomą apyvartos mokestį nuo parduotos medienos. Įvedus šį mokestį per dvejus metus privačiuose miškuose darbų mastas sumažėjo trečdaliu, o savininkams kirsti mišką ir parduoti medieną daugeliu atvejų tapo nuostolinga.
A.Gaižutis teigė, kad šis mokestis, nepagrįstas racionaliais ekonominiais skaičiavimais, sujaukė privačių miškų savininkų, turinčius itin smulkius ūkius, gyvenimą. Anot pašnekovo, tokiose smulkiose valdose vykdyti ūkinę veiklą ekonomiškai labai sunku, o norint efektyviau ūkininkauti būtina stambinti valdas arba kooperuotis. „Privačių miškų savininkai, norėdami vykdyti ūkinę veiklą, turi nuolat į šią sritį investuoti nemenkas lėšas, tačiau kapitalo prieinamumas mūsų šalyje nėra didelis“, – pabrėžė Lietuvos miško savininkų asociacijos vadovas A. Gaižutis.

Naujienos