Facebook
Paskambink ir suformuok
užklausą telefonu:
+370 677 53993

Miško savininkai turi ne tik teisių, bet ir daugybę pareigų

Privataus miško savininkui taisyklė „mano nuosavybė – ką noriu, tą ir darau“ negalioja: jis turi ir teisių, ir pareigų, už kurių nevykdymą gresia baudos. Miško savininkas privalo mišku rūpintis, prižiūrėti, atlikti sanitarinius ar retinimo kirtimus, atsodinti iškirstus plotus. Tad ką privalu žinoti kiekvienam miško savininkui, daugiau informacijos rasite šioje atmintinėje.

Miško retinimai

Viename hektare vidutiniškai pasodinama 3–7 tūkst. jaunų medelių, tuo tarpu šimtamečio miško hektare išlieka 300–700 medžių. Nemažai menkaverčių medžių rūšių medelių suželia savaime. Vieni medžiai nustelbia kitus ir šie žūva, taip pat pasitaiko ligų ir kenkėjų, todėl kirtimai yra labai svarbūs, siekiant gauti ekonominę naudą ir formuojant brandų mišką.

Miško savininkai gali kirsti pavienius sausuolius ir vėjavartas be jokio leidimo – tereikia Miškų kontrolės skyriaus teritoriniam poskyriui parašyti prašymą apie ketinimus vykdyti sanitarinius kirtimus, baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių neplynus kirtimus. Taip pat be jokio leidimo - tik pateikęs pranešimą savininkas gali pasikirsti medienos savo reikmėms. Tačiau per metus ne daugiau nei 3 kietmetrius iš 1 ha ir ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo.

Kas keletą metų nukirsdamas dalį medžių, savininkas iš to gali turėti pajamų bei pagerinti naujų medelių augimo sąlygas. Net jei sklype nėra naujos kartos medelių, rinktiniais kirtimais paskatinamas jų atsiradimas. Po kirtimo medynas taps retesnis, miško paklotė gaus daugiau šviesos, o tai paskatins joje esančių sėklų dygimą.

Kas kita, jei savininkas brandų mišką nori kirsti plynai. Tuomet būtina gauti leidimą, o jeigu miškas yra didesnis kaip 3 ha, būtinas ir miškotvarkos projektas. Plynai pagal pateiktą pranešimą galima vykdyti tik sanitarinius kirtimus stichinių nelaimių miškuose atvejais.

Plynai iškirstus miškus būtina atkurti

Plynai iškirstą mišką būtina atkurti per 3 metus. Iš savininkų nereikalaujama, kad vietoje buvusio eglyno būtinai būtų atsodintos eglės, todėl sodinti galima įvairias rūšis. Miškas gali atželti savaime, tačiau reikia mišką nuolat prižiūrėti, pavyzdžiui, dažnai pirmieji užželia lazdynai, kurie nustelbia vertingų medžių rūšis.

Želdinimo darbai prasideda pavasarį. Kirtavietėse sodinami medžių daigai, kuriuos artimiausius 7 metus reikės prižiūrėti, stebėti, ar žolės ir krūmai neužgožia jaunų sodinukų. Aukštos žolės atima iš jaunų medelių šviesą, maisto medžiagas, drėgmę, todėl bent keletą kartų per vasarą būtina jas nupjauti.

Švaros palaikymas

Šiukšlės „traukia“ šiukšles, todėl miške išmestas butelis, šiukšlių maišas ar sena padanga gamtos teršėjus tiesiog provokuoja, tad greitai vieta gali panašėti į sąvartyną. Automobilio bagažinėje vežiokitės šiukšlių maišų, o kiekvieno apsilankymo valdoje metu pasistenkite surinkti šiukšles ir jas išvežti į tam skirtus konteinerius. Deja, kartais šiukšlynais miškus paverčia grybautojai ar uogautojai, tačiau uždrausti jiems lankytis miškuose savininkas negali. Yra tam tikrų išimčių - savininko sodybai esant nuosavo miško apsuptyje, rezervatuose ar kitose saugomose teritorijose lankymasis griežtai reglamentuotas.

Apsauga nuo gaisrų

Privačių miškų savininkai privalo laikytis priešgaisrinės apsaugos reikalavimų. Įgyvendinant priešgaisrines profilaktikos priemones, būtina įrengti priešgaisrines juostas ir laužavietes, vandens telkinius. Gaisrams kilti palankiu metu draudžiama kurti laužus, deginti šiukšles arčiau kaip 50 metrų iki miško ribos. Taip pat negalima stovyklauti, važinėti po mišką transporto priemonėmis, turinčiomis vidaus degimo variklį, piltis benziną ar mėtyti degių daiktų. Miškai yra skirstomi į zonas, kurios yra pavojingos gaisrui vietos, o kurios ne. Nepavojingos zonos yra ten, kur lapuočiai ir yra drėgna. Labiausiai gaisras tikėtinas vietose, kur auga spygliuočiai – sausi pušynai, iš dalies eglynai. Siekiant apsaugoti mišką nuo gaisro, pavojingose vietose įrengiama mineralizuotų juostų sistema. Tai suarta, supurenta žemė, kur neauga jokia žolė, neguli paklotė, spygliai, nėra degiųjų medžiagų. Kadangi gaisras eina pažeme, mineralizuota juosta užkerta kelią tolimesniam jo plitimui.

Kenkėjų naikinimas

Vienas didžiausių pavojų, galinčių sumažinti savininko turto vertę - įvairios miško ligos. Paprasčiausias būdas kovoti su ligomis - iškirsti užsikrėtusius medžius ar dalį sklypo. Ligotus ar kenkėjų apniktus medžius būtina ne tik nukirsti, bet ir pašalinti iš kirtaviečių.

Naujienos